All posts by admin

Apie mano Tylą

Šviesos šypsnis įšoka pro langą. Pakutena katino paausius, pašoka gėlių lapuose, priverčia susiraukti akis, bet išsišiepti lūpas. Paerzina savo lengvu žaidimu ir vėl dingsta vėsioje rasoje. Toks šiandien rytas. Pirmasis. Pirmasis, kai aš viena. Taip ilgai lauktas. Ir toks pilnas neužtikrintumo, neaiškumo. Ir galimybių. Galimybių išpildyti bet kurią svajonę, įlipti į bet kurį kalną, užkariauti tiek tvirtovių, kiek tik norisi. Šiandien aš dovanų gavau Tylą. Tą įstabų stebuklą, apie kurį svajoja visi intravertai. Tylą, kuri man dainuoja. Tylą, kuri gydo. Tylą, kurioje mintis gali laisvai tekėti vėsiu kalnų upeliu.
Continue Reading

Rudens simfonija

Rudens simfonija. Šiuos stebuklingus žodžius norisi tarti ir tarti. O man jie asocijuojasi dar ir su mūsų vestuvėmis, nes taip vadinosi mūsų tortas. Ruduo visada atsineša kažkokią naują pradžią. Šis ruduo mums naujų, peržiūrėtų santykių pradžia. Nauja rutina ir darželio pradžia. Gyvenimo dėliojimas į mažus stalčiukus, kad būtų lengva ir jauku toliau jį kurti. Ruduo atsineša aiškumą. Jis įtraukia į savo žaidimus ir nepaleidžia. Ruduo man yra meilė.
Continue Reading

APIE NUOSEKLUMĄ

Vakar buvo labai sunki diena. Viskas vyko tarsi iš kito galo. Viskas, ko ėmiausi, darėsi lyg ne taip, lyg kažkaip kreivai. Fiziškai kankinausi skausmuose, kuriuos turbūt iššaukė vakarykštis sportas, o nuo to ir emociškai vis silpnėjau. Daug emocijų sukėlė mažosios naujojo darželio apžiūra (nors tuo metu atrodė, jog viskas džiugu, bet matyt pasąmonė žinojo geriau), vėliau apie save stipriai priminė miego trūkumas ne laiku atsikėlus, o viską kulminavo liūdnos vyro akys dėl buitinių/statybinių/naminių reikalų, kai jo visas kelių savaičių darbas nuėjo šuniui ant uodegos, kaimynui užprotestavus. Taigi, vakare, visas emocijas aš…. suvalgiau. Taip, taip. Šlamšto pavidalu. Ir po visko pajutau…. pakylėjimą. Ne dėl to, kad mane nuramino valgymas, o dėl to, kad anksčiau už tokį veiksmą save būčiau graužusi, peikusi, net pasišlykštėjusi savimi. O dabar jaučiu, kad viduje vyksta tookie pokyčiai. Toks lūžis….

Continue Reading

Apie moterišką balansą. Arba kaip svarbu nepamiršti rūpintis savimi kasdienybėje

Labas, Vasara!!! Seniai matėmės! Praėjusi buvai karšta, aštri ir varginanti. Dabar, žinau, jog bus daug geriau. Šią vasarą, kaip niekad, ieškau balanso, savo esybės. Dienas pradedu raminančiomis meditacijomis, net jei šalia triukšmas. Šįkart aš rūpinuosi savimi. Nes nėra nieko svarbiau, nei surasti savąją pusiausvyra.

Continue Reading

Gyvenimas yra gražus. Arba pavasarėjančios nuotrupos

Saulė vis dažniau išlenda mūsų paerzinti. Nuo stogų jau varva sunkūs lašai, pranešdami apie artėjančią pabaigą. O dar geriau – pradžią. Sėdime lėtame kaime, kur apie pavasarį praneša, vis dažniau sodų lysves apžiūrinėjantys, kaimynai. Ledai, tirpstantys ežeruose ir neleidžiantys pabaigti pradėtų statyti lieptų ir kitų statinių bei katės, besivoliojančios saulėje, tartum valerijonų būtų apsiriję. Mūsų Silvestras ne išimtis. Vos atšilus, jis nesitraukia nuo didelių langų, nuolat murkia ir pranašauja, kad jau TUOJ, TUOJ.
Continue Reading

Kaip įkvėpti save gaminti daugiau

Toks paprastas ir banalus procesas – kasdienė maisto ruoša. Vis dėlto, labai daug žmonių taip ir neprisijaukina prijuostės, neranda įkvėpimo terlionės procese ir gyvena valgydami arba maitindami vieni kitus „kažkaip“. Taip kurį laiką gyvenau ir aš. Mano santykiai su virtuve jau maždaug trejus metus buvo kažkur tarp meilės ir neapykantos. Mano protas man nuolat sako: „eik į virtuvę“, o siela šaukia „ne, ne, eik skaityti knygą, padėk man augti“.

Continue Reading