Dinah Jefferies: Arbatos plantatoriaus žmona

Bet ją užliejo tuštuma, ji pasijuto it nesava, savo pačios namuose atskirta nuo vyro. Suvokė, kad namai nėra vieta. Namai – tai kasdienis jos santykis su viskuo, ką liečia, mato ir girdi. Tai viskas, kas taip pažįstama, ir saugių, gerai išmintų takų kvapas. Medžiaga, siūlai, kasdienybė. Rytinio arbatos puodelio spalva, Lorenso prieš einant į darbą numestas laikraštis, tūkstantį kartų per dieną laiptais aukštyn žemyn su trenksmu bildantis Hju.

Dinos Jefferies knyga „Arbatos plantatoriaus žmona“ – tai egzotiška kelionė laiku, nukelianti į ypatingus, cinamonu ir jazminais kvepiančius Ceilono laukus, kur jaunutė, nepatyrusi knygos herojė Gvendolina su naiviu entuziazmu širdyje atkeliauja kurti šeimą ir ateitį. Čia pasakojama šeimos tragedija, apipinta meilės ir tikėjimo vijokliais bei apibarstyta egzotiškais prieskoniais ar arbatmedžių lapais. O kad tai tragedija, supranti tik baigęs skaityti knygą.

Skaitant D. Jefferies knygą, visą laiką juntamas keistas karštis ir tvaikas, susimaišę su gėlių, medžių ir cinamono kvapais. Jauti kažkokį tvankumą ir kartu su knygos veikėjais lauki liūčių sezono pradžios. Tik pradėjusi skaityti šią knygą, pagalvojau, kad čia pigus meilės romanas, tik išleistas su geresniu viršeliu. Viskas atrodė nusaldinta, nuaistrinta. Na ir tikrai, pagalvojau: jei dar kartą jis ją paims jėga – metu ir šitą knygą :). Bet ačiū knygų Dievams, nepaėmė. Tad skaičiau toliau, o knyga lyg ir gilėjo, sluoksnių daugėjo. Patiko, jog čia pasakojama ne tik meilės, šeimos istorija, bet persipina istorinės detalės, kažkoks lengvas politinis fonas (skaitant jauti, jog britų kolonistai stovi ant bedugnės krašto ir jau tuoj, tuoj kažkas įvyks, Ceilonas išsilaisvins). Knygai pliusą rašau ir už keletą netikėtų, tikrai nustebinusių posūkių. Po tokių juk nebepabėgsi šalin, ar ne? Na ir žinoma, esminis mane palietęs dalykas, ta tragedija, kurią užvertusi nubraukiau ašarą.

Ant knygos viršelio rašoma – „tobula knyga: paslaptys, meilė, sielvartas ir džiaugsmas“. Na ir iš tiesų, nelabai galiu ginčytis. Paslaptys, meilė ir kiti jausmai tikrai mainosi ir pinasi. Gal tik kiek suabejočiau dėl tobulumo. Nes ar būna tobulų dalykų?

Niekas jai nebuvo pasakęs, kad būti motina – tai gyventi su tokia besąlygiška meile, kuri atima amą, ir tokia klaikia baime, kuri sukrečia iki pat širdies gelmių. Nesakė ir kokie artimi yra tie du jausmai.

Jei reikėtų knygą įvertinti dešimtbalėje skalėje parašyčiau 8. Nes tikrai rekmenduoju ją paskaityti. Bet nesitikint nieko, kaip atostogų romaną. Galbūt ji nustebins ir tave?

Save

Save

Snippets

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.