Gregory David Roberts: Kalno šešėlis

Jokia šypsena nepadės, joks atsisveikinimas neišmels, joks gerumas neišgelbės, jei mūsų vidinė tiesa nebus graži. O tikroji mūsų, žmonių padermės, esmė yra tarpusavio ryšiai, geriausiu atveju – meilė, išgryninanti mus ir nežinoma kitiems padarams (Roberts, G., D., Kalno šešėlis, 2016, 29 psl.).
dsc_0626Kuo kvepia Indija? Prieskoniais? Smilkalais? Egzotiškais vaisiais turguje? Gregory David Roberts Indija kvepia kitaip. Čia maišosi purvo, kraujo ir prakaito kvapai. Lūšnynų smarvėje, didžiausių žiaurumų, absoliučių kraštutinumų apsuptyje autorius primena apie viltį, drąsą ir meilę. Varančią visą pasaulį. Apie tokias knygas, kaip G. D. Roberts „Kalno šešėlis“ objektyviai rašyti neįmanoma. Tau arba labai patiks, arba pradėsi neapkęsti. Bet pabandyti privalai. Pirmoji autoriaus knyga „Šantaramas“, kurią pratęsia „Kalno šešėlis“ – ne išimtis. Apie šias knygas ir pasakojamą istoriją norisi kalbėti kaip apie vienį, kuris įtraukia, sapnuojasi ir nepaleidžia. Siužetas vingiuoja nuostabiais slėniais, o autoriaus piešiami veikėjai ir jų gausa stebina žmogiškumu. Su visomis ydomis ir trūkumais. Apie ką ši knyga, kiekvienas turi nuspręsti pats. Man ji buvo apie žmonių šypsenas, kurias pasakotojas mato Indijos gyventojų širdyse. Taip pat apie meilę, nusikaltimą ir aistrą. Arba nusikaltimą „iš aistros“.  Kaip ir pirmoje dalyje, autorius nevengia gausybės filosofinių pasvarstymų apie tiesą, gėrį ar Dievą. Skaitant „Šantaramą“ man tokios vietos nelipo ar erzino, bet dabar – sukramčiau nespėjus paragauti, tad kai kur teko ir grįžti. Galbūt dabar jau kitokia .
dsc_0540Istorijos ašis – Lino, pabėgusio iš griežčiausiai saugomo Australijos kalėjimo ir atsidūrusio Mumbajuje, kelionė, nuo pat pirmos dienos Indijoje priklausiusi nuo žaliaakės Karlos meilės (beje, paremta realiais įvykiais). Ir čia knyga ne apie meilę, arba bent ne apie tokią, kokią mes paprastai įsivaizduojame. Autorius pasakoja nuostabiu stiliumi. Užvertus knygą ir paėmus kitą į rankas, iškart pasiilgsti tos gražios kalbos ir meninių priemonių. Šią knygą tiesiog norisi cituoti ir cituoti.
dsc_0607Visa palieka žymę. Kiekvienas kirvio smūgis nuaidi per visą sielos mišką. Kiekviena neteisybė – nupjauta šaka, kiekviena netektis – išvarta. Žmonių padermei būdinga drąsa ir viltis. Kad ir kaip gyvenimas mus sužeistų, slenkame į priekį. Mes einame pasitikti jūros, vėjo, sūrios mirties tiesos – ir nesustojame. Ir kiekvienas žengtas žingsnis, kiekvienas atodūsis, kiekvienas išsipildęs noras yra pareiga tiems, kurių gyvenimo ir meilės, priešingai nei kol kas mūsų, jau nebegaivina kibirkščiuojanti gyvojo vandens srovė: sielai, kurią mylėjome jų akyse (Roberts, G., D., Kalno šešėlis, 2016, 404 psl.).
dsc_0596Iš tiesų, mano dienoraščiuose nusėdo itin daug G. D. Roberts pamąstymų ir citatų. Tai knygos, kurias skaitydamas, nejauti 800 puslapių svorio, nes tiesiog negali sustoti ir apie tai pamąstyti. Perskaičius šią knygą, pasijutau įkvėpta, geresnė ir tikresnė nei prieš tai. Tikrai rekomenduoju visiems. Bent jau pabandyti.

Jei reikėtų knygą įvertinti dešimtbalėje skalėje, parašyčiau 9,5. Už tą meilę veikėjų akyse, už įkvėpimą, už laiką, kurio neiššvaisčiau veltui skaitydama. Kiekvienam linkiu tokios knygos.

Save

Snippets

One comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.