John Williams: Stouneris

Keturiasdešimt trejų metų Viljamas Stouneris sužinojo tai, ką kiti, daug jaunesni, sužinojo anksčiau už jį: kad tas, kurį myli iš pradžių, nėra tas, kurį myli pabaigoj, ir kad meilė – ne pabaiga, o vyksmas, per kurį vienas žmogus stengiasi pažinti kitą.

dsc_0486

Praėjusią savaitę, užvertusi neįkvepiančią knygą, suabejojau ar čia aš joms ar jos man netinka. Bet atvertusi Johno Williamso knygą Stouneris pagaliau nurimau ir vėl atradau tą džiaugsmą, kai nesinori daugiau nieko kito, tik pasislėpti su nuostabiu ir liūliuojančiu literatūros kūriniu. Kartais knyga būna, kaip uogienės stiklainis. Iš lėto kabini, mėgaujiesi… Ir vis apskaičiuoji, kad nesuvalgytum per daug, nes pasibaigs. Man Stouneris buvo būtent tai.

dsc_0476

Čia pasakojama nuostabiai liūdna, vieno gyvenimo istorija. Viljamas Stouneris, Misūrio universiteto docentas, kažkada turėjęs tapti ūkininku, bet atradęs JĄ – meilę literatūrai ir dėstymui. Jau vien dėl to ši knyga tiks visiems rašytinio žodžio gerbėjams. Noriu akcentuoti, jog knyga ne apie meilę. Knyga apie gyvenimą. Parašyta tobulai paprastu stiliumi. Tik prisėdus, puslapiai tirpsta delnuose. Tragikomiškos Viljamo Stounerio ir jį supančiųjų gyvenimo detalės papasakotos su idealiu kiekiu abejingumo ir lengvu ironijos žiupsneliu. Veikėjai čia nupiešti puikiai, matai kiekvieną ironišką šypsnį ar šaltą, į karą kviečiantį, žmonos žvilgsnį. Knyga pilna liūdesio, bet tokio gražaus, kad norisi juo mėgautis, jį išgyventi.

Jis niekada neprasitardavo tai žinąs, bet žmonijos kančių suvokimas paženklino jį savo antspaudu ir taip pamainė, kad, nors giliai paslėptas nuo visuomenės akių, ramus liūdnumas dėl žmonijos negandos jo niekad neapleido, kad ir kur jis būtų.

dsc_0466

Ant viršelio rašoma, jog pirmą kartą išleistas 1965 m. šis kūrinys liko beveik nepastebėtas. Antram gyvenimui jis buvo prikeltas tik 2003 metais. Tai knyga, pralenkusi laiką. Ir skaitant pamažu supranti kodėl. Nenoriu daug pasakoti apie kūrinį, nes jį reikia perskaityti. Vis dėlto, turbūt jau akivaizdu, jog įsimylėjau nuo pirmųjų puslapių. Tikrai puikiai praleidau kelis vakarus, pasimėgaudama, mąstydama ir neskubėdama. Linkiu to ir kitiems, kurie skaitys.

Jei reikėtų knygą įvertinti dešimtbalėje skalėje, parašyčiau 9, nes visada yra kur tobulėti. Visada gali būti dar geriau. O, kad gautų dešimtuką knyga turėtų pakeisti gyvenimą ir mąstymą. Tokių kūrinių Jums ir linkiu.

Snippets

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.