Tik kelios tylios išpažintys

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Vieni interviu panašūs į tardymus, kiti – primena išpažintis. Tokią mintį, rašytoja Jurga Ivanauskaitė pateikia savo knygos “Švelnūs tardymai” įžangoje. Autorė apjungė 22 įdomių, skirtingų ir spalvingų asmenybių interviu, kuriuose nagrinėjamos temos nuo pradžios, t. y. veikėjų vaikystės, iki pabaigos – dažniausiai užbaigiama klausimu apie mirtį ar jos baimę. Knyga sudaryta iš interviu žurnalui “Ieva”, tačiau kaip teigia ir pati autorė, tai nesumenkina tekstų vertės. Man, kaip paprastai skaitytojai, buvo labai smagu iš lėto gvildenti pateikiamas herojų mintis, paslaptis bei susieti vardus ar žmones tarpusavyje. Skaitant kilo daug naujų klausimų, o tai laikau labai teigiamu dalyku, nes juk knygos tam ir skirtos, ar ne? Rašytojai simpatiją jaučiu jau daug metų ir dar kartą įsitikinau, jog ji niekur nedingo. Knygą mielai rekomenduočiau, nes kiekvienas joje gali atrasti bent vieną mintį, kurią prisitaikys sau. Na, o jei reikėtų įvertinti knygą kokioje nors balų sistemoje, parašyčiau 8.5 iš 10. Ir pabaigai, vieta, kur užlenkiau puslapį. Nežinau, kodėl iš visų puikių minčių būtent ši, bet ji man sukėlė labai įdomių pasvarstymų apie žmones, kurie mus supa.

Yra aktorių, kurie ištirpsta savo darbe, o nulipę nuo scenos stengiasi būti nematomi. Bet tai irgi gali tapti egoizmo, puikybės forma, kaip toje istorijoje apie atsiskyrėlį, kuris kalnų oloje svajoja, kad užklystų koks piemuo ir visiems papasakotų apie jo kankinystę. Ne veltui F. Nietzsche sakė, kad “po dideliu kuklumu slepiasi didelis nekuklumas” (J. Ivanauskaitės interviu su R. Kazlu, 2004. P. 104.)
Snippets

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.