Apie mano Tylą

Šviesos šypsnis įšoka pro langą. Pakutena katino paausius, pašoka gėlių lapuose, priverčia susiraukti akis, bet išsišiepti lūpas. Paerzina savo lengvu žaidimu ir vėl dingsta vėsioje rasoje. Toks šiandien rytas. Pirmasis. Pirmasis, kai aš viena. Taip ilgai lauktas. Ir toks pilnas neužtikrintumo, neaiškumo. Ir galimybių. Galimybių išpildyti bet kurią svajonę, įlipti į bet kurį kalną, užkariauti tiek tvirtovių, kiek tik norisi. Šiandien aš dovanų gavau Tylą. Tą įstabų stebuklą, apie kurį svajoja visi intravertai. Tylą, kuri man dainuoja. Tylą, kuri gydo. Tylą, kurioje mintis gali laisvai tekėti vėsiu kalnų upeliu.

Mano tyla garsesnė už muziką. Ji nustelbia įsimintiniausias dainas, ji priverčia šokti labiau, nei bet koks intensyvus ritmas. Ši tyla yra stebuklinga. Tai jau išsipildžiusi svajonė, kurią dabar turiu branginti ir išnaudoti kitoms svajonėms auginti. Šiandien ji man šnabžda – nemiegok, eik ir sukurk naują pasaulį. Eik ir užsirašyk savo tikslus, peržiūrėk vizijų albumus, išsirink nuo ko pradėsi ir pirmyn! Ji taip šnabžda tol, kol garsas pereina iš piano į forte ir galiausiai tampa šauksmu, net klyksmu. Ji pasakoja apie mano talentus, apie didelę vidinę laisvę, kurią kažkada užrakinau, apie drąsą. Ji pasakoja nesibaigiančias linksmas istorijas apie mano vaizduotės galimybes ir kokias išdaigas šioji krečia, paleista laukan.

Tyla prisimena, jog kadais mes jau buvom trumpam susitikę. Vos pusmečiui, bet tas susitikimas pakeitė mano gyvenimą. Tai mėnesiai, kai išėjau iš darbo ir nusprendžiau gyventi aistringai. Supratau, jog esu kūrėja. Tai laikas, kuris buvo pripildytas tiek meilės, pasitikėjimo ir naminių stebuklų, kad sukaupus jų rezervus, užteko kitiems trejiems metams, kai buvo sunkiau kvėpuoti, o tyla nebenorėjo mums trukdyti ir nebepasirodydavo. Bet. Aš vėl viena. Pagaliau ten, kur noriu. Ir paklydėlė vėl kiša nosį vidun.

Aš myliu savo tylą. Ji leidžia man išgirsti vidines kovas, apglobti sužeistuosius ir prikelti juos naujam gyvenimui. Myliu dar ir todėl, kad aplink triukšmo lygis jau pasiekė kritinę ribą. Kai baisu ryte atsimerkti ir vėl panirti į skubančio, ego valdomo, pasaulio šiukšlyną. Arba internetinį pardavimų skersgatvį su nupudruotomis padvėsusiomis sielomis, siūlančiomis pirkti kremą. Todėl tyra ir skaisti tyla reiškia išsigelbėjimą. Ji simbolizuoja pabėgimą, atpirkimą.

Kadangi ji tokia beribė ir neišsemiama, mielai padalinčiau ją į tūkstančius gabalėlių ir atsiųsčiau kiekvienam skaitančiajam po mažą nuotrupą. Taip, taip. Ir Tau, mielas drauge. Vidinės tylos dovana man atrodo pati prasmingiausia. Todėl jei perskaitei visą šį tekstą, užsimerk ir pasikviesk savo vidinę tylą. Lai lydi ji dienos darbuose, veda į ramybę, kviečia svajoti ir viską įgyvendinti. Tylos jums. Lai ji pakviečia stebuklus.

 

 

 

(Nuotrauka – Alexo photography)

Snippets

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.