Apie moterišką draugystę.

Ar žinai, koks yra slaptas, stebuklingas vaistas nuo vienatvės, vyrų ar vaikų keliamo, nepasitenkinimo, nepasitikėjimo savimi ar net hormonų audrų? Tai – moteriška draugystė. Seserystė.

Būtent moteriški energijos mainai, gali stipriai išjudinti, pagerinti būseną. Moteriški susitikimai – išvalyti namų energiją, atnaujinti, pagyvinti. Šiais laikais dažnai prarandame draugus, pasikeičia kelių trajektorijos, nesutampa vibracijos ar tiesiog likimas, globalizacija ir sumažėjęs pasaulis išblaško mus. Dažnai draugystės persikelia į internetinius forumus ar konferencinius susirašinėjimus, o galiausiai tampa tiesiog nebesvarbiomis ir neaktualiomis dėl ir taip didelio dirgiklių ar informacijos kiekio.

Tik tapusi mama, pamačiau labai ryškią ir liūdną tendenciją, kuri vyrauja įvairiais moters gyvenimo etapais. Tokios pačios moterys, su tais pačiais gyvenimo rūpesčiais, niuansais ar aplinkybėmis gali būti viena kitai ne atrama, o baisiausias peilis. Pavyzdžiui, tai labai ryšku visur, kur kalbama apie motinystę (žiniasklaidoje, mamų forumuose, grupėse ir kt.). Vienos maitina motinos pienu, kitos mišiniu; vienos augina prieraišiai, kitos taiko dienotvarkes; vienoms viskas tobula, kitos tyliai verkia kiekvieną dieną, vienos gimdė pačios, kitoms prireikė cezario operacijos… Baisiausia, kad šis bendrumas (t. y. motinystė) ne vienija ir jungia, bet drasko ir skiria. Supriešina. Dauguma mūsų norime savo pasaulio įsivaizdavimą pritaikyti kitai, įrodinėjame, siūlome, baksnojame pirštais, konkuruojame, primetame… o dažnai net pačios nesuprasdamos – smerkiame. Dažnai, vien dėl to, kad galėtume sau pasiglostyti galvas, jog viską darome gerai. Nes jaučiamės nesaugiai dėl savo sprendimų svarbiose situacijose. Gaila, kad dažnai moteriškas ratas tampa gyvatynu ar intrigynu (taip vadina pačios moterys, šiuos žodžius sužinojau taip pat tik pagimdžiusi. Taip, beje, dažnai vadinami ir moterų kolektyvai.). Keista, kai net į vieną vietą susirinkęs būrelis nuostabių moterų gali tapti ne vieta augti ir auginti, o nykti ir skaudinti. Mūsų suvokimas apie draugystę ir bendrumą dažnai darosi šiek tiek iškreiptas, realybė taip pat. Ir ne tik mamiškame gyvenimo etape, bet ir kitur, kur rateliui moterų lemta susitikti. O to juk galima labai paprastai išvengti. Draugystei ir solidarumui tereikia šiek tiek atsižadėti savo ego, perlipti per save ir stabtelėjus, trumpam pažvelgti į situacijas ar reiškinius iš šalies.

Na, nes, kas moterį gali suprasti geriau, nei tą patį patirianti, išgyvenanti būtybė? Vyrai nesupras, kas gali dėtis mūsų galvose, jie nežino, ką mes patiriame, kintant hormonų balansui. Ir ne visada būtina užkrauti vyrus padrikomis mintimis apie tik mums svarbius dalykus. Tad kodėl taip dažnai nemėgstame, apkalbame ar tiesiog nepalaikome likimo draugių – moterų? Kodėl negalime siųsti meilės ir žvelgti į viską paprasčiau, iš žemesnių pozicijų, su atvira širdimi? Kodėl užmirštame savo draugystes, jų nebranginame, lyg tai būtų toks lengvai įgyjamas ir vartojamas dalykas?

Kada paskutinį kartą buvai pasimatyme su drauge? Kada paskutinį kartą skambinai draugei? Kada kvietei į svečius? Išsaugokime savo draugystes, branginkime ir mylėkime. Moteriškas ratas – tai magijos vieta, kur galime sukurti stebuklus ir pasikrovę nuostabių energijų parsinešti jų į savo šeimas. Atverkime širdis, atmerkime akis, mylėkime visa savo širdimi. Neteiskim, nesmerkim, nesilyginkime. Palaikykime viena kitą. Tai vaistas.

Kviečiu tave per ateinančią savaitę (arba bet kada):

  • Pasakyti 5 moterims po komplimentą;
  • Palaikyti savo veiklos ar verslo konkurentę (o gal kolegę?), paskatinti, pagirti;
  • Parašyti draugei laišką;
  • Susisiekti su vaikystės ar jaunystės drauge, dėl kurios nutrūkusios draugystės gailiesi;
  • Padovanoti dovaną geriausiai draugei;
  • Apkabinti.

Nes mes moterys. Mes seserys.

 

Photo by Suhyeon Choi on Unsplash

Snippets

4 comments

  1. Visada tokiuose pokalbiuose yra ne tik rašytoja, bet ir skaitytoja. Tą patį sakinį gali perskaityti kaip nuoširdų patarimą ir kaip smerkiantį priekaištą. Esi nuostabi mama ir moteris. Pasitikėk savo motiniškumu ir patarimus priimsi tiesiog kaip patarimus, o ne priekaištus. Priimsi/nepriimsi norą padėti, o ne smukdyti.

    1. Aš tai tvirta savo sprendimuose, bet tikrai pilna aplink tų moteriškų netolerancijos apraiškų. O kas kitas, jei ne mes pačios, vienos kitas suprasime? O dėl patarimų – tai taip, pritariu. Yra rašytojas ir skaitytojas, tik šiame tekste aš akcentą dedu ne ant patarimų, bet ant apskritai kažkokios bendros – labai liūdnos tendenijos, vyraujančios moteriškuose rateliuose (kai kuriuose, tikiu, jog tikrai yra nuostabių moteriškų draugysčių).

  2. Aišku, gerais norais pragaras grįstas.. Bet kita vertus taip norisi patarti, kai, atrodo, tą jau pati perėjai, o čia kita guodžiasi tuo pačiu klausimu. Patari, nes rūpi, nes nesupranti, ar tik pasiguost nori. Arba tiesiog paantrini, jog va, ir man taip, kad parodyt – tu ne viena.

    1. Parodymas ar priminimas, jog tu ne viena – nuostabus dalykas. Man visada atrodė, kad moterys turėtų daugiau ir dažniau solidarizuotis augimui, o ne kažkaip smugdyti, vertinti, kritikuoti ar smerkti. Nesvarbu kuriuo gyvenimo etapu ar kokioje socialinėje terpėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.