Ieškome įkvėpimo. Arba filmai apie moteriškas moteris

Moteriška moteris. Kokia ji? Jausminga, gyva, spalvinga ar nenuspėjama?
Man kol kas atrodo, jog nebūtina būti gležnai gėlelei, kad būtum moteriška. Pakanka retkarčiais sau priminti, jog „aš pati“ ne visada išeitis, o moters prigimtyje slypi švelnumas, kūrybiškumas ir visos vaivorykštės spalvos. Apie moteriškumą dabar kalbama vis daugiau (gal ne be reikalo?). Vienos moterys gali viską pačios ir eina kiaurai sienas, verčia kalnus, visus vyrus nugali ir parodo jiems jų vietą. Kitos, priešingai, ieško savo prigimtinių savybių, jas radusios ryškina, puoselėja ir stiprina. Na, bet šis įrašas ne apie tai. Čia noriu pasidalinti keliomis nuorodomis filmų, kuriuose piešiami moteriškų moterų portretai. Man visada įdomiausios knygos, kuriose vaizduojamos stiprios ir silpnos, laimingos ir liūdnos, optimistės ir ne visai MOTERYS. Taip pat ir su filmais. Smagu žiūrėti estetiškai gražius filmus, arba filmus apie tas ypatingų likimų savininkes. Taip ir rankioju savo nuotrupas, lipdausi ir žarstau toliau.

Beje, šis sąrašas nebaigtas, nuolat pildomas ir apskritai į jį nereikėtų žiūrėti rimtai, čia 4 fun, nu nes man patinka bullet pointai. Beje, ir filmai ne iš tų rimtųjų, kur giriamės matę, o tie, kuriuos iš tikrųjų visos žiūrime.

  • Ivonos kvapas (Le parfum d‘Yvonne / The Scent of Yvonne). Senas, prancūziškas, su visais jų keistumais. Be galo gražus akiai, raminantis, lėtas. Aišku, kaip ir priklauso tokiems prancūziškiems filmams, persmelktas liūdesio, kurį jauti, net veikėjams besišypsant. Rekomenduoju. P. S. tik nesugalvok žiūrėti su vaikais, čia toks variantas suaugusiems ;).

 

 

  • Praktinė magija (Practical Magic). Turbūt jau visos matė šį filmą, bet aš mėgstu savo filmus žiūrėti dar ir dar. Apie santykius, ir aišku, moterišką magiją. Man šis filmas dar ir apie pasirinkimus. Na, ir šiaip smagu kartais moteriškai pasvaigti ;).

 

  • Šokoladas (Chocolat). Juliette Binoche apskritai man yra moteriškumo viršūnė. Pamenu tą jausmą, kai dar maža pamačiau šį filmą. Viskas atrodė… tobula. Neseniai įsijungiau pažiūrėti dar kartą ir supratau, kad tai pasaka. Buvau visai užmiršusi. Žodžiu, jei neturi ką veikti, rekomenduoju pažiūrėti pirmą, dešimtą ar penkiasdešimtą kartą.

 

  • Aštuonios moterys (8 femmes). Dar vienas puikus prancūziškas (šįkart su itališkais prieskoniais. O gal atvirkščiai, itališkas su prancūziškais??) filmas. Tai detektyvas, pasakojantis nužudymo istoriją, kur įtariamosios visos aštuonios, svarbiausios, mirusiojo moterys. Šiek tiek komiškas, aišku keistas, ir be galo gražus. Įstrigo galvoje nuo tada, kai pirmą kartą pažiūrėjau.

 

  • Malena (Malèna). Neįsivaizduoju, ar dar gali būti žmonių, nemačiusių šio filmo. Apie Monicos Bellucci spinduliuojamą moteriškumą net kalbėti nereikia. Na, bet šiame filme jis sproginėja ir liejasi per kraštus. Periodiškai pasižiūrėti nepakenks nė vienai. Ypač mums šiaurietėms ;).

 

  • Topinė moteris (Woman on top). Kažkaip keistai lietuviai išvertė šį pavadinimą. Šis filmas nuo vaikystės man atrodo nuostabus. O užaugusi ir pradėjusi mokytis moteriškumo, pamačiau jį absoliučiai kitu kampu. Na, ir aišku, čia viskas super gražu ir kelia apetitą. Iš tų, kuriuos galima žiūrėti dar ir dar. O moteriškos moterys ir maistas, apskritai kažkaip neatskiriami dalykai.

 

  • Po merginų sijonais (Sous les jupes des filles). Vėl prancūziška komedija. Apie tokias tikras moteris… Apie spalvingas, su visomis nuotaikų kaitomis ir labai įvairių likimų. Tiesiog labai smagus filmas laisvalaikiui. Visada jį rekomenduoju, jei kalbamės su draugėmis, ką vėl pažiūrėti. Rekomenduoju ir tau ;).

O ką žiūri tu? Pasidalink komentaruose, rekomenduok draugei, tęskime šį sąrašą kartu!!!

Save

Save

Save

Save

Snippets

2 comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.