Kaip išsirinkti fotografą asmeninei šventei

Anksčiau ar vėliau ateina toks metas, kai visi aplink (o kažkada ir tu) tuokiasi, gimdo ir krikštija vaikus, prasideda pirmieji solidesni jubiliejai ir t.t.. Tokias asmenines šventes norisi švęsti skoningai, originaliai, dažniausiai ne prie šašlykinės. Natūralu, jog norisi įamžinti tas trapias, retas, bet tobulas akimirkas, o kai kam galbūt ir investiciją į šventę (rūbai, dekoras, programa ir kiti iš proto ėjimo būdai). Šiais, skaitmeninės fotografijos, interneto, socialinių tinklų laikais, fotografas vaidina tikrai ne paskutinį vaidmenį tokiuose renginiuose. Tad jo paieška, o galbūt ir pasirinkimas yra vienas atsakingiausių organizacinių niuansų, ruošiant šventę. Jau seniai norėjau pasidalinti savo pastebėjimais ir kriterijais, kurie galbūt pravers ir dar kažkam, planuojant ir renkantis. Ne todėl, kad labai daug švenčiu, ne J. Todėl, kad fotografija – vienas mano pomėgių ir aš kasdien matau ir seku daugybę nuostabių Lietuvos fotografų. Tiek labai profesionalių, tiek visiškai pradedančių. Ir šiaip, kaip rašė V. Laučius, eilinė niektauza vėl rašo apie patinka/nepatinka. Tai va, niektauzinu ką noriu apie nieką ir viską kartu, o slapčia tikiuosi, kad ir tau bus naudinga.

Taigi, pagrindiniai kriterijai/aspektai renkantis fotografą:

Kaina. Patys turite atsakyti sau į klausimą, kiek svarbios jums tos šventės nuotraukos. Dažnai įvairiose fotografijos grupėse matau pasiūlymus mėgėjams (ir ne tik) nemokamai arba nebrangiai, trumpai pafotografuoti vestuves, o ypač krikštynas ar mergvakarius. Ir aišku, tikimasi puikaus rezultato. Nes kas čia ypatingo, juk užtenka turėti geresnį fotoaparatą ir pyškini į visas puses. O čia, va, atėjęs mėgėjas prišaudys įvairiausių gražiausių fotografijų už kepsnį baliuje ir dar duosi ant kuro. Nu tai, ko jam dar norėti? Šitiek praktikos gaus!!! Aš, čia aišku, rašau apie kraštutinumus, bet tokių pasiūlymų tikrai būna ir tikrai Lietuvoje dar nebūtinai suvokiame, kad fotografija ne tik menas, hobis, bet ir amatas. Tai – paslauga. Tad būkime pasirengę už ją susimokėti. Tiek, kiek kokybiškos, jos tikimės. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad mokami pinigai užtikrina saugumo jausmą. Pasirinkęs brangesnį fotografą tu gali būti tikras, jog jis tikrai ateis laiku, pasiruošęs, o po šventės gausi trokštamą rezultatą ir net neabejoju, dažnu atveju, būsi maloniai nustebintas. Tad pirmas dalykas, kurį turi padaryti ieškodamas fotografo asmeninei šventei, nuspręsti ar apskritai gali sau tai leisti ir kiek gali leisti. Tada didelė dalis atkrenta ir gali knaisiotis po atitinkamą segmentą.

Profesionalas ar mėgėjas. Kad ir kaip tau patiktų koks nors garsus fotografas ir jo darbai, jei organizuoji mergvakarį, gimtadienį ar krikštynas, bet nesi kažkoks labai celebritis (čia panašiai kaip įžymybė, mama) ir nešvęsi jachtoj, Ibizoj, ar Italijoje prie Como ežero (kas dabar, nu jau baisiai on top) tai gali nurimti, jis galbūt nelabai norės fotografuoti tavo šventę. Ir čia normalu. Yra tam tikra tendencija – vestuvių fotografai dažnai nenori fotografuoti krikštynų ar mergvakarių ir jubiliejų. Logiška. Tad jei ieškai fotografo būtent tokiai šventei, visada pirmiausia atkreipk dėmesį į tai, ką prieš tai fotografavo tavo išrinktasis. Nes gatvės mados fotografas nebūtinai gražiai išjaus ir išgyvens tavo vaiko nutįsusią seilę per krikšto ceremoniją. O pastelinių nuotraukų kūrėja nebūtinai pajus ar spės užfiksuoti audringo vakarėlio ritmą bei pulsą. Taip pat labai svarbu – profesionalas ar mėgėjas. Jei pasiryžai mokėti fotografui atitinkamą sumą, turi stebėti ar jis tikrai profesionalas. Nežinau, kokie tikslūs, oficialūs kriterijai skiria profesionalus nuo mėgėjų, bet pati ieškočiau tokio, kuris investavo į save, mokėsi foto mokyklose arba pas patyrusius meistrus, nuolat atnaujina savo žinias bei techniką ir fotografuoja daugiau nei du sezonus. Man taip pat atrodo svarbu nuoseklumas ir marketingas. Fotografas, dingstantis pusei metų iš viešos erdvės mane gąsdintų. Taip pat toks, kuris nesugeba savęs parduoti ir iškomunikuoti. Beje, čia svarbu ir raštiškas susitarimas. Profesionalas tikrai duos jums pasirašyti sutartį ir tikėtina, jog prašys avanso. Ir tai normalu. Štai tokie, mano, kaip vartotojos, kriterijai profesionalui.

Nuotraukų apdirbimo stilius. Jei tikitės, kad fotografas atiduos jums žalias raw nuotraukas, tai pamirškite (beje, jų prašinėti yra ne visai etiška ir trukdo normalių fotografų darbui). Jei netyčia atiduoda, tai bėkit tolyn, neatsigręždami ir neturėkit su juo reikalų. Fotografas turi išbaigti savo darbą. Panašiai, kaip keramikas prilipdyti puodeliui rankeną, taip ir čia, nuotraukos turi būti retušuotos. Tai nereiškia, jog jums priklijuos kitą galvą ar suplonins, pagrąžins ir pan.. Tai reiškia, jog jums teikiama paslauga bus išbaigta ir turėsite progines, o ne buitines nuotraukas telefonu, už ką juk ir mokate.
Kitas svarbus niuansas yra nuotraukų apdirbimo stilius. Renkantis fotografą, jis yra vienas svarbiausių aspektų. Turite nuspręsti ko norite. Jei organizuojate jaukią šeimos šventę, galbūt norėsite švelnių ir romantiškų pastelinių nuotraukų. O gal jums patinka meną primenančios, jausmą išryškinančios, juodai baltos nuotraukos? O gal tiesiog norite tvarkingų, kokybiškų spalvotų fotografijų be ypatingo įsikišimo. Lietuvoje dabar labai daug fotografų ir tikrai yra iš ko pasirinkti. Rasite ir natūralumui prijaučiančius ir prispalvinti mėgstančius. Tik sugalvokite, ko norite (būtų neblogai tai padaryti IKI pasisamdant fotografą arba juo labiau pasiimant nuotraukas). Tik noriu atkreipti dėmesį, jog būna ir tokių atvejų, kai nepatyręs fotografas, nežinodamas ką daryti su nuotrauka, tiesiog padaro ją pastelinę ar juodai baltą, siekdamas sutaupyti laiko ir stokodamas žinių. Tad jei jau ieškai būtent tokio stiliaus, atkreipk dėmesį ir į kitus dalykus (kompoziciją, šviesą, emociją) esančius fotografijoje.

Fotografavimo stilius. Esminis aspektas. Čia galima išskirti ne vieną kriterijų. Siūlau atkreipti dėmesį į tai ar fotografas linkęs akcentuoti emocijas, nesuvaidintas akimirkas, ar jo nuotraukose visi oficialiai stovi prie sienos. Galbūt jis labiau mėgsta fiksuoti portretus? O gal jam prie širdies rekvizitų kalnai (pliušiniai meškinai, skrybėlės (vis dar?), šluotos, bliūdai, puodai). Ar daromas reportažas ar nuotraukos tik supozuotos? Kokias emocijas dažniausiai gaudo tavo pasirinktasis? Ar sugalvoja įdomių lokacijų fotosesijai? Visi šie klausimai labai svarbūs renkantis, tad siūlau atkreipti dėmesį ir šiek tiek paanalizuoti ankstesnius fotografo darbus. Tikėtina, jog Jūsų šventės nuotraukos bus labai panašios.

Siūlomas paketas. Dauguma fotografų turi orientacines kainas, nuotraukų apdirbimo terminus, galbūt kažkokias specifines sąlygas. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, iš kokio miesto fotografas, kiek kainuos kuras ir pan.. Įvertinus šiuos kriterijus, galėsite išsirinkti geriausią kainos ir kokybės santykį.

Komunikacija. Tai dar vienas labai, labai svarbus kriterijus. Galbūt, kai kuriais atvejais, net ir svarbiausias. Prieš pasisamdant fotografą, būtina su juo pabendrauti. Pajausti ar sutampa požiūriai, bangos, laukai, kaip bevadintume. Šalia žmogaus turite galėti atsipalaiduoti, tai labai reikšminga sąlyga, norint puikaus rezultato. Svarbu įvertinti fotografo komunikaciją visoje viešoje erdvėje (nuotraukų komentaruose, jo puslapyje ir t.t.). Taip pat turite pajausti, kaip profesionalas komunikuoja gyvai, ar netrikdys Jūsų ir Jūsų svečių nešvankiais juokeliais (taip, taip, baigėsi tie laikai). Be to, atkreipkite dėmesį, kiek jis pats rodo susidomėjimą, ar jaučiate norą fotografuoti Jūsų šventę. Taigi, jei fotografas atitinka visus išvardintus kriterijus, šalia gera ir jauku – tai Jūsų žmogus. Tikėtina, kad ir rezultatas bus puikus.

MANO PATIRTIS. Šią vasarą organizavome mums labai svarbią asmeninę šventę – mažylės krikštynas. Fotografo paieškos visame pasirengimo procese, aišku, buvo patikėtos man. Peržiūrėjusi daugybę sekamųjų, pasitelkusi visas turimas žinias ir sukauptą patirtį, atsirinkau kelis variantus iš kurių, vėliau liko viena, jau dabar galiu sakyti nuostabi, fotografė – Jolanta Rutkauskienė. Nuo pirmos žinutės socialiniame tinkle iki jau gautų nuotraukų aptarimo (ir dar vėliau) bendravimas teikė malonumo ir džiaugsmo. Prieš jos objektyvą atsipalaidavau ne tik aš, bet ir šeima, giminaičiai ar draugai. Prasidedant vakarinei daliai, kai buvo sutarta atsisveikinti, buvo tikrai gaila išleisti ją namo. Va toks, mano nuomone, turėtų būti ryšys su žmogumi, įamžinančiu tavo jautriausias akimirkas. Buvo nuostabu žinoti, kad rezultatas nenuvils. Paanalizavus ankstesnius jos darbus, jaučiau, kad bus gerai, kad čia tai. Beje, ji ne tik taikliai pagavo mano ašarą bažnyčioje, bet ir padėjo pasiruošti šventei – nupiešė makiažą, o chaosui pasiekus zenitą, padėjo išsirinkti aksesuarus. Bet svarbiausia, jog kiekviena tos dienos nuotrauka dabar pasakoja savo mažą istoriją, meistriškai pamatytą Jolantos, pro objektyvo skylutę. Jos nuotraukose šviečia labai gražus, skoningas, ir nuostabiais atspalviais nupieštas pasaulis, kuriuo džiaugsimės dar ilgai. Ačiū, Tau, jei skaitai! O visiems kitiems, linkiu atrasti savo profesionalą ir jo nepaleisti. Juk puiku būtų kurti santykį bei megzti ryšį su fotografu, kuriuo galite visiškai pasitikėti.

Save

Save

Save

Save

Save

Snippets

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.