Lėto gyvenimo utopija

Kažkur toli, toli yra tokia vieta, kurioje labai tylu, šviesu. Ten gyvena tik labai drąsūs žmonės, nepabūgę ramumos širdyje ir atsivėrę meilei. Tie, kurie nebijo, jog jų galvose nutils balsai arba dings telefonai. Tai tokie bepročiai, kuriems gera žiūrėti į rasos lašus, nors ir šalta, kutena kojas. Tai šitie pakvaišėliai, kurie mielai grožėsis gėlės žiedu, kol jis nuvys ir net tada jis jiems atrodys kaip meno kūrinys. Kažkur toli, toli laikas visai kitoks, kokybiškas ir labai branginamas.

Ten neįsivaizduojamas dalykas yra beprasmiškas skrolinimas (beje, lietuviškai tai – slinkimas) internete, valandų valandas galvojant, o kartais net ir kišantis į kitų gyvenimus. Ten niekas nesijaučia pranašesnis, neperša savo nuomonės nepaklaustas, niekas apskritai nesureikšmina šiuolaikinių socialinių žaidimų.

Ten yra tikras, išieškotas skonis, niekas nevalgo prabėgom pašildytų pusfabrikačių ar dienos pietų. Ten žmonės moka mėgautis, išjausti, atrasti ar sukurti skonį. Ten kvepia ne gėlių puokštė iš filtruotos nuotraukos, o visas laukas žolių ir piktžolių, gėlių ir krūmų bei tikrų tikriausias žemės grumstas. Visus svaigina miškų kvapai, ten žmonės jaučia skirtumą tarp spygliuočių ir lapuočių kvapo. Ten skamba tikras garsas, ne skaitmeninis. Ten paukščiai sukuria ritmingiausias dainas, melodingiausius priedainius. Ten žmonės mato ne mėlyną ar baltą šviesą ekrane, o gražią dieną, gamtą ar miestą, nesuvaidintą tikrumą.

Ten žmonės dar spėja vakarais dėkoti, o rytais manifestuoti. Jie vis dar meldžiasi savo Dievams. Ten žmonės niekada nenustoja tobulėti. Bet jie mokosi ne vadybos, o gerumo. Ten žmonės leidžia sau svajoti ir be baimių (arba jas įveikdami) įgyvendina tas svajones. Tos vietos gyventojai visada kūrybiški, atviri ir į kiekvieną naują dalyką pažvelgs savaip, kitoniškai. Ten nedeginamos šiuolaikinės raganos ir progreso šaukliai, tie gyventojai nebijo to, ko nesupranta. Jie tiesiog ramiai išsiaiškina, įvaldo, įgunda.

Ten šeimos gyvena iš meilės ir joje. Vaikai auga lėtuose pasauliuose, kur skatinamas jų kūrybiškumas. Mamos juos augina prieraišiai, neskubėdamos perleisti kažkam kitam. Ten vyrai vis dar nori grįžti namo, nes ten jų laukia ne skuba, o priešingai dienos bėgimui – lėtas ir švelnus nusiraminimas. Ten žmonos vis dar leidžia sau būti nuolankesnėmis, nes jų savivertės tokios aukštos, kad gerumas kitam jų karūnos nesudaužo.

Ten niekam nereikia daugybės daiktų. Ten niekas nepildo savo tuštumos beprasmiškai pirkdami. Daiktai tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai. Daiktais puikuotis yra gėda ir beprasmybė. Ir perkami ten tik kokybiški, svarbiausi ir reikalingiausi. Perkant paremiami tik tie, kurie taip pat gyvena panašiose lėtumo vietovėse. Ten rūbai nieko nepasako apie tavo vertę, o tie jau nupirkti, naudojami daugybę metų. Apie prabangius kailinius (smurto išraišką) ar prabangiausius automobilius (puikybės  ir savivertės problemų išraišką) nėra net ką kalbėti. Lėti žmonės renkasi saugius ir tvarius dalykus. O ir šiaip, dažnai tinka ir dviratis.

Labai svarbu, jog ten žmonės randa laiko artimui, tiesiog buvimui. Jie vis dar myli atvirai, aistringai. Su plačiu žvilgsniu ir kviečiančia širdimi. Ten iš lėto kuriamas stebuklų pasaulis.

Tenykščiai daro mažiau, bet kokybiškiau. Jie yra čia ir dabar, nelaukia ir neskęsta prisiminimuose. Jie atsijungia nuo išorinio triukšmo ir susikoncentruoja vienas kitam. Tie žmonės vertina gamtą, kokybišką, lėtą maistą bei moka pajusti malonumą visame kame. Jie dažnai kvėpuoja pilvu ir žino, kad iškvėpimas yra toks pat svarbus, kaip ir įkvėpimas, nes būtent jo metu mes atsipalaiduojame.

Ir nors dabar, 2018 metais, mes, pavargę nuo lėkimo, skubos, daiktų ir netikrumo, dar tik pradedame ieškoti tokio utopinio krašto, primenančio legendinę Šangrilą, bet noriu priminti kad rojus yra čia pat. Mumyse. Tik mumyse slypi nuostabi utopija ir niekas kitas mums jos nesukurs. Pasaulis laukia, kol patys imsimės veiksmų, galbūt priimsime ne visada ir ne visiems patogius sprendimus, bet mes turime galią paversti šią utopiją realybe. Tik reikia sustoti, atsijungti ir eiti toliau. Tik daug lėčiau, kaip vaikšto tenykščiai žmonės.

Snippets

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.