Meilė sau ir gyvenimo kokybė. Kaip pradėti ir kokius paprastus dalykus gali padaryti jau šiandien?

Viskas tavo gyvenime prasideda nuo meilės sau. Tik pamilusi save, užmezgusi nuostabius santykius su savimi, gali pagerinti gyvenimo kokybę. Kartais gyvenime mus lydi nuojauta, jog trūksta kažkokios dalies, kad mus pripildytų, kad pradėtų sektis. Žiūrime į kitus ir matome pilnaverčius gyvenimus, šypsenas, veiklas, nuotykius, „pipirus“. O patys sėdime ir kaltiname aplinkybes, žmones, o labai dažnai ir save. Atrodo, jog nesugebėčiau to ar ano, negalėčiau pasiekti trečio. Užsisukame, kaip pelės rate ir gyvename pilkus, normalius gyvenimus. Ir žinai ką? Jei taip jautiesi, tu tikrai esi visiškai normalus. Bet… tokią būseną labai lengva pakeisti. Tik reikia pradėti mylėti save.

Continue Reading

Kiek kainuoja stilius + naminis derinys

Gyvenimo būdo, aprangos, interjero, kulinarinis… stilius tikrai kainuoja. Dažnai girdime, kad norint gražiai gyventi, gerai atrodyti, skaniai ir įdomiai valgyti, reikia turėti maišą pinigų, nes nuo jų viskas ir priklauso. Dažniausiai taip sako moterys, kurios sau nieko neleidžia (tai labai, labai didelė nuodėmė sau ir pasauliui, patikėkit) arba tos, kurios ir leisdamos vis tiek nepataiko. Dar taip gali sakyti neįkvėpti vyrai, kurių moterims tikrai reikia maišo ir ne vieno. Na, bet čia ne apie tai. Ir iš tiesų, dalykai kainuoja, o pinigai yra labai geras instrumentas gyvenimui. BET.

Continue Reading

10 (ne)paprasto gyvenimo nuotrupų

Dar praėjusių metų pabaigoje nusprendžiau, jog nuo šiol nebegyvensime savo paprasto gyvenimo. Dabar į jį dėsim pipirų ir valgysim su riebiausiais ledais. Lai būna tai 2018 – ųjų receptas. Todėl ir nuotrupos nuo šiol bus iš ne visai paprasto, mūsų nediduko stebuklų burbulo, kur mažus blykstelėjimus ar didelius fejerverkus pamatyti gali ne kiekviena akis. Bet jie auga. Continue Reading

Apie mažus malonumus ir pirmąją metų knygą

Kai žiema, bent mandagumo vedina, bando vaidinti žiemą ir gąsdina mus savo apsimetėliškais šalčiais, rytinėm stogų šalnom ar pilkais niūriais rūkais, aš sėdžiu sau prie pečiaus ir gvildenu amžinas paslaptis. Čiūčiuoju, myluoju, uostau ir glostau. Kiekvieną raidę, žodį. Įsimenu sekundes, akimirkas, gaudau momentinį adrenaliną, užplūstantį, kai paimu į ranką JĄ. Knygą.

Continue Reading