Vasariškos nuotrupos ir moteriški pasikalbėjimai apie veido odą

Vasara yra toks metas, kai iš galvos dažniau byra smėlis, nei žodžiai. Ši mano vasara buvo lėta, be skubos, su savais iššūkiais ir dovanomis. Dar pradžioje, kilo stiprus noras dingti iš interneto ir daryti tą mitais apipintą, pakvaišusį mažą dalykėlį – gyventi tikrą gyvenimą. Ne vaizduoti, o išties patirti, ne pasakoti, o klausytis. Tam, kad galėtum rašyti ar tiesiog kurti, turi turėti apie ką. Turi pagyventi. Taigi, aš ir gyvenau.

Tiek, kiek leido gyvenimas. Buvau tikra mokslininko mūza ir keliavau tuo nelengvu keliu drauge. Svarbus žingsnis, kurį jau seniai rengiausi žengti, buvo – pradėti lankyti terapiją. Iki šiol nuolat neigusi šį metodą, pagaliau nukėliau kepurę ir supratau, kad dabar pats metas užsiimti savimi. Ir čia, vienas pirmųjų meilės sau įrodymų.

Taip pat šią vasarą toliau mokiausi mūsų motinystės mokykloje. Pradėjau suprasti, ką reiškia auginti nebe kūdikį, o jau visą vaikiuką. Ką reiškia tie klyksmai parduotuvėje, kaip su meile juos priimti, kaip išmokti siunčiamas pamokas. Supratau, jog prieraišumas motinystėje man vis svarbesnis. Mūsų meilė auga ne dienomis, o valandomis. Nors nuovargis kartais atrodo nepakeliamas, bet dabar jau tvirtai žinau, kad pamiegojus ateis kita, nauja ir švari diena, kurią, kaip baltą lapą, vėl spalvinsime visomis paletės spalvomis.

Šią vasarą daug skaičiau, leidau sau daugiau pamiegoti (jei tik atsirasdavo laisva minutė), leidau sau nemąstyti „o kas toliau“. O šitai nustebino, nes tik nustojus galvoje nuolat gręžti tas pačias mintis – geriausios idėjos ateina pačios, viskas tiesiog dėliojasi savaime. Galvoje vis skamba mintis išgirsta viename tv seriale „something shifts“. Ir iš tikrųjų, šią vasarą išmokau, jog net kai situacijos ir aplinkybės atrodo pačios juodžiausios, atrodo, jog išeičių jau nebegali būti – kažkas pajuda, sujuda, tarsi paleidus laikrodžio mechanizmą, krumpliaračiai suka vienas kitą.

Nors ir leidau sau patylėti, absorbuoti, stebėti ir daugiau pagyventi, vis dėlto šį bei tą dar veikiau. Vienas dalykų, buvo tinklaraščio ateities planavimas. Taip vieną dieną, man parašė „Margarita“ kosmetikos žmonės ir pasiūlė pabandyti jų naująją liniją jautriai odai. O kada geriausia išbandyti naują kosmetiką? Aišku, kad vasarą. Vien todėl, kad oda yra atsigavusi, prikaupusi saulės, nugairinta vėjo ir buvimo gamtoje.

Taigi, trumpai, apie tai ką bandžiau. Mano oda ir taip yra be proto jautri, tad linija buvo kaip tik man. Bandžiau šios linijos micelinį vandenį, paakių kremą, kremą jautriai odai su išsiplėtusiais kapiliarais, drėkinamąjį kremą, maitinamąjį kremą bei veido prausimosi putas. Žodžiu, tik tepliokis ir terliokis. Apskritai, aš kosmetikos daug nenaudoju, tad prireikė šiek tiek laiko viską išbandyti ir patikrinti, kad galėčiau papasakoti savo įspūdžius. Taigi, tadam tadam… Iš tiesų, labiausiai patiko paakių kremas. Labai lengvas (bijojau, kad nebūtų sunkus, nes iki šiol dažniausiai naudojau serumus), malonios tekstūros, smagiai padrėkina akis. Beje, apie sudėtis čia nepasakosiu, bet „Margarita“ rašo, jog šiuose produktuose ypatingai daug natūralių sudedamųjų dalių, viskas iš gamtos. Tad dar vienas pliusas jiems. Jey!

Antrąją vietą skirčiau veido prausimosi putoms. Iki šiol naudojau daugybę prausiklių, valiklių ir valomųjų kaukių (žodžiu, veidą valytis mėgstu daug labiau nei dažytis. Paprastai ir valiklių daugiau nei, pavyzdžiui, dekoratyvinės kosmetikos), bet „Margaritos“ putos nustebino. Patiko ir tekstūra ir jausmas.

Na ir garbingą trečiąją vietą skirčiau veido kremui išsiplėtusių kapiliarų jautriai odai. Po dušo visada būnu raudona, kaip braškė ir nežinau ar čia sutapimas, ar kremas, bet juo pasitepus raudonis nurimsta greičiau, o oda tokia šviežia, labai patinka. Tad mano topas aiškus.

Apskritai visa linija labai patiko (ypač atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį). Micelinis puikiai nuvalo veidą, o kremai gerai drėkina ir pamaitina odą. Kai pasibaigs, tikrai nusipirksiu savo trejetuką vėl. O dabar tik tepkis tą gamtą ant veido ir puoselėk odą. Tikrai džiaugiuosi, kad pabandžiau, atradau ir galiu rekomenduoti!!!

Apibendrinant… visą vasarą laukiau rudens, o ją palydint apima tokie sentimentai, ruduo atsineša tos lengvos (gerosios) melancholijos ir jaučiu, kad šiemet kaip niekada atsiųs judėjimo, pokyčių, progreso… žodžiu, gyvenimo. Ištiesiu nugarą, atkišu krūtinę į priekį, išplečiu akis… ir laukiu.

Snippets

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.